Galimybių studijos. Investiciniai projektai

Svarbus infrastruktūros (ir ne tik) projektų įgyvendinimo etapas yra – planavimas. Tai parengiamasis darbas, kurio metu nustatomas planuojamo įgyvendinti projekto poreikis, ekonominė, socialinė, aplinkosauginė nauda, tikėtini rezultatai, lyginamos galimos projekto įgyvendinimo alternatyvos, kaštai ir pan.

Vadovaujantis tarptautine terminologija, pradinė projekto pagrindimo fazė dažnai vadinama „pradine galimybių studija“ (angl. pre–feasibility study). Detalus pagrindimas vadinamas galimybių studija (angl. feasibility study). Tačiau kartais abi šios studijos priskiriamos pradiniam pagrindimui, tuo tarpu detalus pagrindimas tiesiog vadinamas „pagrindimu“ (angl. justification) arba investicijų projektu (angl. investment project).

Galimybių studijos bei investiciniuose projektuose įvertinama tai, kuo vienas ar kitas projektas yra naudingas visuomenei, apskaičiuojama tikėtina projekto nauda bei sąnaudos. Ekonomiškai naudingų projektų lėšos, išleistos statybai bei projekto priežiūrai per nustatytą projekto vertinimo laikotarpį, turi atsipirkti. Šios studijos kartu su projektų finansavimo paraiškomis yra pateikiamos projektus finansuojantiems ES struktūriniams fondams bei nacionalinėms institucijoms ir yra naudojamos priimant sprendimus dėl prašomų lėšų skyrimo arba neskyrimo.

Į tipinės galimybių studijos ar investicinio projekto turinį įeina:

•    Projekto santrauka. Ji rengiama taip, kad galėtų būti naudojama atskirai nuo galimybių studijos ir vertinama kaip atskiras dokumentas.  Santraukoje apžvelgiama darbo administravimo, rengimo ir valdymo informacija, nurodomi projekto tikslai, trumpai išdėstomas projekto aprašymas, poreikio analizė, alternatyvos, technologijos, kaina, pateikiami vertinimų rezultatai ir išvados;
•    Informacija apie projekto įgyvendinimą: projekto pavadinimas, vykdymo vieta, organizatoriai, naudos gavėjai, nurodoma kokios kategorijos yra projektas, pagal kokią programą būtų įgyvendinamas, aprašomas jo suderinamumas su visuomenine politika bei teise, pateikiami instituciniai ir politiniai aspektai;
•    Projekto pagrindimas. Šiame skyriuje pateikiamas projekto pagrindimas esminiais socialiniais–ekonominiais aspektais bei esamos susisiekimo infrastruktūros analizė;
•    Projekto tikslai: įvardijami kritiniai esamos situacijos taškai, pateikiamas projekto poreikis su tikslais ir priežastimis. Pateikiami projekto techniniai rodikliai, jų aprašymas (su alternatyvomis ir planuojamais darbais);
•    Aplinkosauginiai aspektai. Pateikiami bendrieji duomenys apie ūkinę veiklą, projekto rengėjus ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjus. Įvardijama aplinkosauginė situacija projekto rengimo vietoje bei planuojamų veiklų įtaka aplinkai. Atliekamas poveikio aplinkai vertinimas ir parengiamas prevencinių priemonių aprašas;
•    Projekto įgyvendinimo planas: sudaromas projekto rengimo, įgyvendinimo ir valdymo tvarkaraštis bei projekto įgyvendinimo grafikas;
•    Socialinis poveikis: aprašoma kokią įtaka įgyvendintas projektas turės objekto naudotojams, jo įtakos zonoje gyvenantiems bei įvairią ūkinę veiklą vykdantiems gyventojams;
•    Finansinė analizė: apskaičiuojami finansiniai rodikliai;
•    Ekonominė analizė: apskaičiuojami projekto ekonominiai rodikliai;
•    Jautrumo ir rizikos analizė.

Rizikos vertinimas

Infrastruktūros projektų rizikai vertinti naudojama Palisade @Risk 6.2 Industrial programinė įranga. Šios programinės įrangos naudojamas rizikos vertinimo metodas – „Monte Karlo“ simuliacija. Simuliacija atliekama įvertinus projekto riziką įtakojančius veiksnius, jų galimas reikšmes, bei reikšmių galimą pasiskirstymą. Programa turi galimybę aprašyti įvairius kintamųjų reikšmių pasiskirstymų tipus (normalinį, trikampį, binominį, Puasono ir kitus). Rizikos vertinimo rezultatas – infrastruktūros projekto ekonominiai įverčiai, bei prognozuojamas jų reikšmių tikimybinis pasiskirstymas.

 

Žemiau pateikiamas rizikos vertinimo rezultatų fragmentas (pavyzdys):

 

gsip_vidgr

 

 

Vidinės grąžos normos reikšmės tikimybinis pasiskirstymas

 

 

 

 

gsip_grynvt

 

 

Grynąją dabartinę vertę įtakojantys kintamieji bei jų įtakos mastas